Portal de Periódicos da CAPES

Incidence and features of preoperative anxiety in patients undergoing elective non-cardiac surgery

2019; Vilnius University; Volume: 26; Issue: 1 Linguagem: Lituano

10.6001/actamedica.v26i1.3961

2029-4174

Vilma Kuzminskaitė, Justina Kaklauskaitė, Justė Petkevičiūtė,

Anesthesia and Pain Management

The study was conducted at the Centre of Anaesthesiology, Intensive Care and Pain Management of Vilnius University Hospital Santaros Klinikos.Due to its implications on postoperative outcomes and patient satisfaction, anxiety evaluation should be incorporated in the preoperative assessment of the patients.A series of consecutive patients undergoing elective surgery were included in the study. Preoperative anxiety was evaluated using the Hospital Anxiety and Depression Scale (HADS), the Amsterdam Preoperative Anxiety and Information Scale (APAIS), and the Visual Analogue (Face) Scale (VAFS). Qualitative and quantitative analyses were used to describe features of anxiety.149 patients were included in the study, of whom 40.9% were scheduled for low, 47.7% for intermediate, and 11.4% for high-risk procedures. Based on HADS, 19 patients (12.6%) were positive for anxiety. VAFS revealed that 10.3% of patients experience medium/high intensity of anxiety. Patients were mostly concerned about the success (29.3%) and complications (11.4%) of the surgery APAIS score analysis revealed significantly higher anxiety (p < 0.01) and a need of information (p < 0.01) about surgery compared to anaesthesia. In contrast to age, education, or previous surgery, anxiety was associated with female sex (p < 0.01), surgical risk (p = 0.02), and subjective health evaluation (p < 0.01).Patients tended to choose a conversation with the doctor (45.6%) or a relative (44.8%) as a measure to relieve anxiety, and 18.4% would choose medication. Praying, music therapy, massage, or even sexual intercourse were among the measures suggested by patients.A significant part of patients experience anxiety before surgery, predominantly about the success of the surgery. According to the patients, conversation is the best option to reduce anxiety.SantraukaĮžanga. Nerimas prieš operaciją turi įtakos pooperacinei pacientų būklei ir savijautai. Todėl tiriant pacientus prieš operaciją rekomenduojama vertinti ne tik jų fizinę sveikatą, bet ir nustatyti nerimo lygį.Metodika. Į tyrimą paeiliui įtraukti pacientai, hospitalizuoti planinei nekardiochirurginei operacijai. Priešoperacinis nerimas įvertintas naudojant hospitalinę nerimo ir depresijos skalę (HNDS), Amsterdamo priešoperacinio nerimo ir informacijos skalę (APNIS) ir vizualinių analogų (veidukų) skalę (VAVS). Analizei naudoti kiekybiniai ir kokybiniai duomenų apdorojimo metodai. Rezultatai. Tyrime dalyvavo 149 pacientai. 40,9 % jų buvo numatytos mažos, 47,7 % – vidutinės ir 11,4 % – didelės rizikos operacijos. Pagal HNDS rezultatus, 19 pacientų (12,6 %) diagnozuotas nerimo sutrikimas. Vidutinio ir didelio lygio nerimą jautė 10,3 % pacientų, vertinant pagal VAVS. Dažniausiai pacientai jaudinosi dėl operacijos sėkmės (29,3 %) ir galimų komplikacijų (11,4 %). APNIS klausimyno rezultatai parodė, kad pacientai jaučia reikšmingai didesnį nerimą dėl operacijos nei anestezijos (p < 0,01) bei norėtų daugiau sužinoti apie operaciją nei anesteziją (p < 0,01). Priešoperacinis nerimas susijęs su moteriškąja lytimi (p < 0,01), operacijos rizika (p = 0,02) ir subjektyviu sveikatos įverčiu (p < 0,01). Nei amžius, nei išsilavinimas ar buvusių operacijų anamnezė įtakos nerimui neturėjo.Pacientų manymu, geriausiai nerimą mažintų pokalbis su gydytoju (45,6 %) ar artimaisiais (44,8 %). Vaistus nerimui mažinti rinktųsi 18,4 % pacientų. Iš kitų nerimui mažinti priemonių pacientai paminėjo muzikos terapiją, meldimąsi, masažą ar net seksualinius santykius.Išvados. Nemaža dalis pacientų jaučia nerimą prieš operaciją, dažniausiai dėl operacijos sėkmės. Anot tiriamųjų, geriausiai nerimą sumažintų pokalbis su gydytoju ar artimaisiais.Raktažodžiai: nerimas, planinė operacija, nekardiochirurginė operacija.